- pilnėti
- tukti
a. n.
apvalėti, kūnėti, pilnėti (psn.), riebėti (hibr.), storėti, į kūną eiti (šnek.)
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
pilnėti — pilnėti, ėja, ėjo intr. 1. LL141 būti vis daugiau pripildomam, eiti pilnyn: Aruodai pilnėja DŽ. 2. eiti storyn, riebyn: Jo veidas pilnėja, smakras darosi vyriškas J.Dov. ║ darytis apvaliam, storam: Žirnių ankštys pilnėja rš. pilnėti; papilnėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pilnėti — vksm. Arúodai pilnėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
papilnėti — intr. 1. pasidaryti pilnesniam: Aruodai papilnėjo grūdų DŽ. Šulinys papilnėjo NdŽ. 2. kiek pariebėti, pastorėti: Jis šįmet gerai atrodo, pasitaisė, papilnėjo Jnš. Kai Monika pradėjo rengtis, vienur nesuėjo rankovės, kitur vėl veržė – tiek buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pilnėjimas — sm. (1) → pilnėti: 1. NdŽ. 2. NdŽ. ║ įgavimas skritulio pavidalo (apie mėnulį): Mėnulio pilnėjimas NdŽ. Mėnuo, mėnuo, mėnulėlis! Tau pilnėjimas, man sveikėjimas! Ut … Dictionary of the Lithuanian Language
trinktelti — trìnktelti, ia ( i), ėjo NdŽ žr. trinktelėti: 1. Jis laukė, kada smuikai suraudos, kada boso storoji styga rūsčiai prabils ir būgnai trinktels A.Vaičiul. Kai prasivėrė durys, net lova trìnktelė[jo] Lb. Trinkteli uždaromos pirkios durys, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language